Kaip „Beaujolais Nouveau“ virto švente ‘13 11 04

bozole Prancūzijoje šis jaunas vynas vadinamas linksmu ir įžūliu. Jo ryškus, net aštrokas skonis – gamybos padarinys. Jeigu vyną nupilti trimis valandomis anksčiau nei reikia, jis bus pernelyg lengvas ir silpnai raudonas. Jeigu viską atlikti trimis valandomis vėliau, tai jaunas vynas taps bespalvis ir itin aitraus skonio. 

Kavos piešinių meno paslaptys ‘13 10 21

tituliniamNorėtumėte patirti, kokius dar naujus įspūdžius jums galėtų dovanoti kava? Vienas įdomiausių variantų – menas kurti piešinius ant kavos putų. Italai šį meną vadina „Latte Art“ („latte“ – pienas, art – menas).

Įdomiausi faktai: tai, ko nežinojote apie maistą ‘13 04 25

 Pavasarį norisi ne tik atsinaujinti, bet ir stebinti. Todėl šįkart su mūsų blog‘o skaitytojais nusprendėme pasidalinti neįtikėtinais faktais apie paprastą maistą.

Klanų gėrimai: viskiai, kuriais didžiuojasi škotai ‘13 04 17

 Per 100 gamintojų, sukuriančių du tūkstančius įvairios kokybės viskio rūšių – Škotija, regis, šiuo aspektu yra nepralenkiama. „Friedricho vyninės“ kolektyvas  išrinko kelias šio kilnaus alkoholinio gėrimo rūšis,  kurias gurmanai vertina itin palankiai.

5 geriausios arbatos rūšys: nuo “Puer” iki “Oolong” ‘13 04 11

Kalnuotose Kinijos provincijose prieš savaitę prasidėjo arbatos lapų derliaus nuėmimas.  Šio trumpo laikotarpio, lydimo mistinių ritualų ir apeigų,  laukiama ištisus metus. Tūkstantmečiais skaičiuojama kinų tradicija gerti arbatą tapo mados kultu visame pasaulyje – vis daugiau žmonių  renkasi tik elitines kiniškas arbatas,  gurmanai paiso pagrindinių arbatos gėrimo ceremonijos aspektų.

Kas yra „Fusion Cuisine“? ‘13 03 21

„Fjūžn“ virtuvė – madingas, bet ne naujas gastronominis reiškinys, kai vienoje lėkštėje maišomos skirtingų šalių kulinarinės tradicijos, derinami iš pirmo žvilgsnio nesuderinami maisto produktai.  Tokiu būdu sukuriami iš esmės nauji autoriniai patiekalai. Pasaulinis „Fusion Cuisine“ centras – Azija, o pati kryptis dažnai vadinama tiesiog pasaulinės kulinarijos filosofija.

Tipiški azijietiško „fusion“ pavyzdžiai – tai „Banh Mi“ (prancūziška bandelė su tradiciniu vietnamietišku įdaru), indų ir britų virtuvių mišinys – „Kedgeree“ (kedžeri“ (savotiškos keptų žuvų, virtų ryžių ir kario salotos), arba „Currywurst“ – vokiška kiaulienos dešrelė, patiekiama su amerikietišku pomidorų padažu, anglišku Vorčesterio padažu ir kario milteliais.

„Fusion“ klesti ir JAV, kur populiarūs tokie patiekalai kaip žydų virtuvei priskiriamas vištienos sultinys su riestainiu, itališka pica, angliškos gruzdintos bulvytės.  Tuo tarpu išskirtinė ir sudėtingiausia Amerikos kreolų virtuvė atsirado iš prancūzų, Karibų ir afrikiečių gastronominių tradicijų.  Pavyzdžiui,  „Etouffée“: ant klasikinio prancūziškos virtuvės miltų ir riebalų pagrindo patiekiamos Karibų jūroje pagautos krevetės, Kajeno pipirai.

Beje, pica taip pat atstovauja „fjūžn“ virtuvei, kai forma priklauso vienai kulinarinei tradicijai, o įdaras – kitai.  Todėl picos padas vienoje šalyje gali būti gardinamas krevetėmis tešloje, ryžiais, bulvėmis, makaronais, kitoje – ananasais ir kiviais ar net braškėmis.

„Fusion“ taip pat  gimsta šeimininkių virtuvėse. Svarbiausia  – nebijoti bandyti eksperimentų: įpilkite į sultinį sojų padažo, daržovių salotas pagardinkite Tabasko ar Vorčesterio padažu, troškinį paskaninkite imbierais ir ragaukite savo autorinį darbą. Kurkite ir fantazuokite į valias! Tuo tarpu  “Fusion Cuisine” pristatantys restoranai įprastai vadinami aukščiausio pilotažo maitinimo įstaigomis.

Vynas+”steikas”= pora kaip tvora ‘13 03 15

Klasikinė taisyklė byloja: baltas vynas geriausiai tinka prie žuvies patiekalų, raudonas – prie mėsos.  Idealu, kai vynas ne užgožia patiekalo skonio, o subtiliai jį papildo. Ypač svarbu atsižvelgti į teisingo vyno pasirinkimą prie mėsos kepsnių, vadinamųjų „steikų“.

Egzistuoja daugybė legendų, kaip, kur ir kada atsirado šis patiekalas. Bet kokiu atveju negalima „steiku“ vadinti  bet kurio ant grotelių  ar keptuvės paruošto mėsos gabalo.  Klaidinga „steikus“ vadinti ir tradiciniu amerikiečių patiekalu.

Remiantis istorija, didelius mėsos gabalus, keptus ant laužo, aukodavo dievams dar senovės Romoje. Antrąja „steikų“ gimtine vadinama Didžioji Britanija, kai „steiko“ aprašymas, tiksliau „Beefsteaks“  atsirado 1460 metais Baltiso Platinuso receptų knygoje.

“Steikai“ niekada nebuvo „masinio vartojimo“ patiekalu, nes jų paruošimas reikalauja tam tikrų sąlygų ir, žinoma – ypatingos atmosferos.  Todėl pirmasis Steiko klubas „Club-steak“,  įkurtas 1735 metais, vienijo žinomus aktorius, karališkosios šeimos narius.

XVIII-XIX a. „steiko“ ruošimo receptas pasiekė žemyną ir išpopuliarėjo Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Tuo metu atsirado įvairios kepsnių versijos: „Steak-filet“, „”Chateaubriand”, „Tournedos“, „Filet Mignon“ ir kt. Amerikoje „steikai“ tapo tradicinių, gryname ore organizuojamų „Barbeque party“ dalimi. O Japonija padovanojo pasauliui dar vieną ypatingą „steikų“ rūšių – iš išskirtinės veršienos rūšies gaminamą „Kobe steak“, kai gyvuliai girdomi alumi, kasdien masažuojamos jų nugaros.  

Trumpiau tariant, kepsniai, pagaminti iš skirtingų jautienos dalių ir ruoštų ant grotelių skirtingą laiką,  yra vis kitokio skonio. Vadinasi, kiekvienam „steikui“ tiks ir vis kitoks vynas. Renkantis idealiai tinkantį gastronominį duetą, reikia įvertinti vyno išlaikymą ir taninų kiekį jo sudėtyje. Pavyzdžiui, tokie minkšti ir švelnūs kepsniai kaip „Filet Mignon“ ar „Tenderloin Steak“  nederės prie šiukštesnio skonio taninų – privalomo raudonojo vyno skonio elementų.  Įprastai skanaujant vyną, taninų dėka burnoje gali būti jaučiamas švelnus, aksominis, sutraukiantis, tvirtas ir šiurkštus skonis. Kas kita – riebalų nestokojantys kepsniai „Rib Eye Steak“ ar „New York Steak“ – šiurkštesnio skonio raudonas vynas puikiai papildys šių kepsnių skonį. 

Prie „steikų“ su krauju labiausiai tinka švelnaus, aksominio skonio raudonas vynas,  prie vidutinio žalumo mėsos „Medium Rare“  tiks išlaikytas, sodraus skonio vynas, o skanaudami „Medium“ žalumo „steikus“ rinkitės  sultingus vynus su gėlių ir uogų aromatais. Su gerai iškepta mėsa („Well done“) labiausiai derės sudėtingo skonio sodrūs raudoni vynai.

Kulinarinės legendos: kas sukūrė Cezario salotas? ‘13 02 14

Garsusis Romos imperatorius Julijus Cezaris, amerikietis Cezaris Kardinis, Livijo Santinis ar Džakomas Džunijo – kuris iš šių vyrų yra tikrasis klasikinių salotų autorius?

Apie tai galima parašyti net romaną. O labiausiai tikrovę atitinkanti legenda byloja, kad salotų autorius – italas Cezaris Kardinis (Caesar Cardini), po I-ojo pasaulinio karo su broliu Aleksu emigravęs į JAV, o vėliau Tichuanos miestelyje Meksikoje atidaręs viešbutį ir restoraną „Caesar‘s Place“.

Kadangi tuo metu Amerikoje galiojo „sausas“ įstatymas, savaitgaliais tūkstančiai amerikiečių keliaudavo į pasienyje įsikūrusius Meksikos miestelius išgerti ir skaniai pavalgyti.

JAV Nepriklausomybės dieną, 1924 m.liepos 4-ąją „Caesar‘s Place“ restorane nebuvo laisvų vietų: tekila liejosi upėmis, maisto atsargos seko. Tada Kardinis ir sugalvojo salotas iš to, ką turėjo po ranka: romėniškų salotų lapų, virtų kiaušinių, parmezano, česnakų, alyvuogių aliejaus ir skrebučių (krutonų).

Restorano lankytojai, paragavę ekspromtu sukurtų „Šefo salotų“, buvo sužavėti jų skonio. Legenda byloja, kad netrukus restorane ėmė lankytis Holivudo žvaigždės, politikai ir turtuoliai – visi norėjo paragauti nuostabiųjų salotų.

Kokios gi sudėties salotas tąkart ragavo restorano lankytojai? Istoriniai šaltiniai byloja, kad Kardinis įtrynė lėkštę česnakais, išdėliojo ant jos salotų lapus, apšlakstė juos aliejumi, įmušė 60 sekundžių ypatingu būdu karštame vandenyje apvirtus kiaušinius, įbėrė tarkuotą sūrį, citrinų sultis, prieskonius ir krutonus, paruoštus alyvuogių aliejuje su česnakais.

Įdomiausia, kad jokių ančiuvių ar kitų sudėtinių dalių – pomidorų, vištienos, priskiriamų klasikiniam salotų receptui, nebuvo. Ančiuvai salotose atsirado vėliau, kai Cezario brolis Aleksas Kardinis 1926-1927 metais vaišino salotomis iš San Diego atvykusius lakūnus ir pavadino šią variaciją „Aviatoriaus salotomis“. Pats Cezaris šio eksperimento nevertino, nes buvo įsitikinęs, kad Vorčesterio padažo užtenka salotoms gardinti. Be to, jis tvirtai laikėsi pozicijos, kad salotos privalo būti ruošiamos tik su itališku alyvuogių aliejumi ir itališku parmezanu.


Ančiuvai salotų sudėtyje įsitvirtino Dianos Kenedi dėka: Cezaris su ja susitiko prieš savo mirtį ir papasakojo apie savo salotas. Būtent jos dėka susiformavo klaidinga nuomonė apie tai, kad klasikinėse Cezario salotose privalo būti ančiuviai.

Remiantis kita versija, salotų autorius yra Livijo Santinis, kuris tvirtino, kad būdamas 18 metų, dirbo C. Kardinio restorane ir paruošė minėtas salotas pagal savo motinos receptą. Kita legenda byloja, kad Cezario salotas 1903 m. sukūrė italų kulinaras iš Čikagos Džakomas Džunijo, kuriam priklausė mažytis restoranėlis „The New York Cafe“.

Nūdien Cezario vardas priskiriamas pačioms įvairiausioms salotų variacijoms, dažnai neturinčiomis nieko bendra su 1924 m. Tichuane sukurtu patiekalu ir priklausančiomis tik nuo jas ruošusių virėjų fantazijos.

“Friedricho pasažas” – daugiau nei vieta pavalgyti ‘12 11 12

Tradicija: pasažo lankytojams siūlomos ir vyno degustacijos.

Nepriekaištingą viešojo maitinimo paslaugų reputaciją susikūrę verslininkai galėtų patvirtinti, jog aukšto lygio virtuvės, malonios aplinkos, puikaus aptarnavimo sėkmingos veiklos prielaidoms nebepakanka.

Atsisakė šablonų

Klaipėdiečių ir miesto svečių traukos tašku tapęs “Friedricho pasažas” daugeliui taip pat jau reiškia daugiau nei vietą, kurioje galima numalšinti alkį ar troškulį. Prieš šešetą metų duris atvėrusi jauki oazė pelnytai laikoma vienu ryškiausiųjų, senąja miesto dvasia alsuojančių Klaipėdos simbolių.
“Friedricho pasažo” pardavimų ir rinkodaros vadovė Giedrė Maželytė pripažino, jog lankytojų palankumą teko pelnyti ne tik kantriu darbu. Į sėkmę vedė ir įstaigos filosofija – vengti įsigalėjusių standartų bei šablonų, būti lankstiems ir akimirksniu reaguoti į rinkos pokyčius.
Tad šiandien “Friedricho pasažas” gali pasiūlyti ne tik virtuvių įvairovę, bet ir platų papildomų paslaugų spektrą – pradedant nedidelių šeimyninių švenčių ir baigiant prašmatnių banketų ar išvažiuojamųjų pobūvių organizavimu.
“Banketo užsakovams galime pasiūlyti ne tik puikią vietą švęsti, bet ir drąsiausius lūkesčius atitiksiantį valgiaraštį. Mūsų virtuvės meistrai neapsiriboja tokiais kulinariniais šedevrais kaip krosnyje keptas paršelis”, – šypsosi G. Maželytė.

Ne riba – ir šimtai svečių

Pašnekovės pastebėjimu, furšetų ir banketų organizavimu paslauga noriai naudojasi ne tik įmonės, bet ir išskirtines šeimos šventes mėgstantys klaipėdiečiai: “Friedricho pasaže” populiaru švęsti kalėdinius ir naujamečius vakarėlius, vestuves, krikštynas, jubiliejus bei kitas svarbias progas. Čia įsikūrusiuose retoranuose bei bistro rengiami banketai iki 30, smuklėje – iki 40 žmonių. Furšeto metu aptarnaujama ir daugiau svečių.
Tiems, kurie svajoja apie išskirtines šventes – nepakartojamas vestuves ant jūros kranto, pageidauja pokylio su išskirtiniu aptarnavimu bei maistu, – “Friedricho pasažas” taip pat turi ką pasiūlyti. Net jei parinktoje vietoje tektų aptarnauti vakarėlį, kuriame dalyvaus 500 žmonių.
Būtent “Friedricho pasažo” komanda rūpinosi “Memelbrau” alaus gimtadienio švente, BMW šeimos ir vaikų dienomis, parduotuvės “Senamiesčio magija” atidarymu ir daugeliu kitų grandiozinių renginių.

Galimybės – beribės

“Užsakovams labai patogu, jog siūlydami išvažiuojamojo banketo paslaugą mes prisiimame visą atsakomybę už šventės organizavimą – nuo pasiūlymo, kaip geriau sustatyti stalus, iki įmantriausio valgiaraščio sudarymo, svečių aptarnavimo. Dirbame bet kuriuo laiku, bet kurioje vietoje”, – neribotas galimybes įvardijo G. Maželytė.
Nuolatiniai lankytojai jau spėjo įvertinti ir nuostabius “Friedricho pasažo” desertus. Kai kurie klientai prisipažįsta, jog būtent čia jie gardžiuojasi skaniausiu “Napoleono” tortu. Maža to, pasmaguriauti firminiais “Friedricho pasažo” saldėsiais galima ne tik vietoje. Patyrusios ir kūrybingos konditerės pasiruošusios iškepti bet kokį pageidaujamą skanėstą – ar tai būtų šventinis tortas, ar kitas proginis kepinys.
“Dar nebuvo, kad nebūtume sugebėję įgyvendinti pačių įmantriausių norų”, – patikino G. Maželytė.
Pasiteirauti dėl papildomų “Friedricho pasažo” paslaugų galima tel. (46) 41 10 76, informacija internete – www.pasazas.lt.

Šaltinis: dienraštis “Klaipėda”
Straipsnio autorius: Justė Labutytė

 

Friedricho bistro atveria duris naktinėtojams ‘12 04 05

Pačiame miesto centre įsikūręs gardžiais bei kokybiškais patiekalais, puikiu aptarnavimu ir modernia aplinka garsėjantis Friedricho bistro nuo šiol duris atveria ne tik norintiems greitai ir skaniai papietauti ar praleisti jaukų vakarą su draugais, bet ir naktinio gyvenimo mėgėjams. Jiems siūlomas ne tik ilgas bistro darbo laikas, įmantriausi kokteiliai, bet ir skaniausi naktipiečiai.

Naktinėtojai Friedricho bistro nuo ketvirtadienio iki šeštadienio galės apsilankyti iki pat 3 val. ryto. Tai turėtų ypač nudžiuginti besiruošiančius pašėlti naktiniuose klubuose. Jiems bus skirtas specialus įvairiausių kokteilių meniu, todėl geresnės vietos apšilimui mieste nerasite. Kiekvieną atrasti savo mėgstamiausią kokteilį kvies platus vieno gurkšnio kokteilių asortimentas bei kiekvieną savaitę vis naujas barmeno pasiūlymas.

Šios vietos turėtų neaplenkti ir tie, kurie jau prisišoko naktiniuose vakarėliuose ir staiga pasijuto išalkę. Gurgiantį pilvą giliausią naktį numalšins specialus užkandžių meniu, kuriame rasite bemaž visko – nuo keptų vištos sparnelių, priversiančių apsilaižyti pirštus, iki mėsainių iš natūralios ir šviežios jautienos, įtiksiančių net didžiausiam gurmanui. Tiesa, Friedricho bistro nerasite įprasto greito maisto, užkemšančio skrandžius vos valandai kitai ar, atvirkščiai, apsunkinančio visai parai. Sotūs patiekalai ruošiami tik iš šviežiausių, o ne šaldytų produktų, laikantis geriausių receptų.

“Iki šiol miesto centre nebuvo vietos, kurioje vėlyvą vakarienę, o greičiau naktipiečius galėtų suvalgyti staiga išalkę klubinėtojai ar šiaip dėl alkio neužmiegantys klaipėdiečiai. Naktį mieste veikia vienintelis greito maisto restoranas, įsikūręs tolokai nuo miesto centro. Juk dauguma klubų yra miesto centre, o galimybės vėliu paros metu skaniai pavalgyti – nėra. Tad matydami sveiko ir sotaus maisto poreikį, nusprendėme klientams pasiūlyti ilgiau dirbanti barą”, – sakė Friedricho bistro savininkas Aidas Kaveckis.

Beje, Friedricho bistro laiką puikiausiai praleis ir tie, kurių klubų šokių aikštelės netraukia. Bistro bus rengiami įvairūs teminiai vakarai bei kitokie naktiniai pasilinksminimai. “Lankytojai bus pakviesti, pavyzdžiui, į tekilos vakarą, kurio metu ne tik už specialią kainą galės paragauti tekilos, bet ir sudalyvauti įvairiose atrakcijose bei sužinoti, kuo šis gėrimas yra ypatingas”, – sakė pardavimų ir rinkodaros vadovė Giedrė Maželytė.

Tiesa, Friedricho bistro durų neužveria ir nuolatiniams savo klientams, pamėgusiems čia pusryčiauti, pietauti ar leisti vakarus. Bistro durys, kaip įprasta, atvertos visą dieną, todėl laukti nakties nebūtina.

Šaltinis: ve.lt