Naujųjų sutiktuvės: kaip ir su kuo ‘13 12 22

arklysJeigu senųjų palydėti ir Naujųjų pasitikti neturite galimybės „Friedricho restorane“, pasirūpinkite, kad šventinis stalas būtų ne ką mažiau stilingas ir atitiktų ateinančių metų tematiką. Svarbiausia – pasirūpinti, kad 2014-ųjų simbolis – mėlynas medinis Arklys būtų pamalonintas.

Išvažiuojamieji banketai: nuo Karaliaus Saulės iki „Friedricho pasažo“ ‘13 08 26

Liudviko XIV, vadinamo Karaliumi Saule valdymo laikotarpiu Prancūzijoje pramogos buvo laikomos kone vieninteliu aukštuomenės vertu užsiėmimu.

Istorija byloja, kad pas karaliaus giminaitį – princą Konde ūkvedžiu dirbo Vatelis (beje, jo vaidmenį kino juostoje, pavadintoje pagrindinio herojaus vardu, puikiai atliko Žeraras Depardjė).

Kartą Liudvikas ir visas jo dvaras sumąstė aplankyti princą. Svečiai ilsėjosi ir linksminosi ištisą savaitę – visą šį laikotarpį tęsėsi ir nesibaigiantis banketas. Vatelis buvo vieninteliu žmogumi, kuris nemiegojo ir nesilinksmino nei dienomis, nei naktimis. Iki tol jis organizuodavo puotas gamtoje su maistu, gėrimais, pirotechnika ir kitomis linksmybėmis – dainininkais ir šokėjais, rūpinosi užkandžiais princo medžioklės metu.

Karaliaus ir jo palydos vizitas tapo Vateliui tikru iššūkiu. Metraštininkai teigia, kad prabangūs ir stilingi banketo stalai Vateliui buvo lyg mūšio laukas. Likdamas nematomu, jis stebėjo per žiūronus teatralizuotą veiksmą banketiėse princo rūmų salėse ir jų apylinkėse. Vatelis nė sekundei negalėjo atsipūsti, dalindamas savo pavaldiniams užduotis: pripildyti ištuštėjusias taures vynu, išnešti tuščias lėkštes, pakeisti jas švariomis, patiekti naujus garuojančius patiekalus. Po  karališkojo vizito savaitės Vatelis buvo pripažintas tikru banketų „karvedžiu“ ir vadinamojo „keiteringo“ – išvažiuojamųjų banketų pradininku.

Nūdien sąvoka „Cater“, verčiant iš anglų kalbos, reiškia aprūpinimą maistu, „catering“ – visuomeninį maitinimą. Kitaip tariant „keiteringas“ ar išvažiuojamasis banketas – tai restorano lygio patiekalų tiekimas su aptarnaujančiu personalu į pageidaujamą vietą.

Be stalo serviravimo ir patiekalų pateikimo užsakovai neretai pageidauja ir papildomų paslaugų: patalpų, kur vyksta iškilmės, renginiai ar verslo susitikimai dekoravimas, svečių aptarnavimas ir visa kita, kad susirinkusieji jaustųsi patogiai. Nūdien populiaru organizuoti švediškus stalus, furšetus ar tiesiog vadinamąsias kavos pertraukėles su užkandžiais.

Išvažiuojamųjų banketų ir furšetų paslaugą siūlantis „Friedricho pasažas“ dirba bet kuriuo laiku ir bet kuriose vietose.

Svarbiausias tikslas – pasirūpinti visomis smulkmenomis ir organizuoti šventę taip, kuri taptų įsimintina ir užsakovams, ir jų svečiams. Pasažo specialistai padeda ne tik išsirinkti patiekalus šventiniam valgiaraščiui, bet ir pasirūpina tinkamomis patalpomis, jų interjeru bei šventine programa.

Nuo ko priklauso išvažiuojamojo banketo sėkmė, patirtimi dalinasi „Friedricho pasažo“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Giedrė Maželytė: „Pirma – tai vietos, atitinkančios jūsų reikalavimus ir lūkesčius, pasirinkimas. Ji turi atitikti pobūvio dalyvių skaičių ir progos svarbumą.

- Antra – kokybiškos vaišės, kai jūsų svečiai turi galimybę skanauti įvairių salotų, užkandžių, paukštienos, žuvų, mėsos patiekalų, kepinių ir desertų. Svarbu, kad valgiaraštis būtų iš anksto apgalvotas, maistas būtų šviežiai paruoštas ir skoningai patiektas.

Trečia – servisas: aptarnaujančio personalo turi būti tiek, kad pobūvio dalyviai jaustųsi neįpareigojančiai, jų dėmesio neblaškytų patiekalų kaita ir mintys apie tuščias lėkštes. Profesionalūs padavėjai neturi girdėti svečių prašymų, jų užduotis – nuspėti jų pageidavimus. Svečiams neturi trūkti taurių, lėkščių, stalo įrankių, o jų akį privalo džiuginti skoningas stalo ir aplinkos dekoras.

Ketvirta – įranga: itin svarbu, kad išvažiuojamojo banketo organizatoriai turėtų specialų transportą maisto produktams transportuoti, šaldomąją ir šildomąją įrangą.”

Išvažiuojamųjų banketų užsakymas ir jus dominanti informacija – tel. (+370) 698 56752, giedre@pasazas.lt.

Tradicinio banketo alternatyva – furšeto stalas ‘13 07 22

Viena iš banketo rūšių – furšetas, verčiant iš prancūzų kalbos pažodžiui, reiškia „ant šakutės“. Šios sąvokos, apibūdinančios vieną iš populiarių svečių priėmimo formų, atsiradimas aiškinamas paprastai, nes pagrindinis „darbinis instrumentas“ furšeto metu – tai užkandžių šakutė.

Įdomiausi faktai: tai, ko nežinojote apie maistą ‘13 04 25

 Pavasarį norisi ne tik atsinaujinti, bet ir stebinti. Todėl šįkart su mūsų blog‘o skaitytojais nusprendėme pasidalinti neįtikėtinais faktais apie paprastą maistą.

Klanų gėrimai: viskiai, kuriais didžiuojasi škotai ‘13 04 17

 Per 100 gamintojų, sukuriančių du tūkstančius įvairios kokybės viskio rūšių – Škotija, regis, šiuo aspektu yra nepralenkiama. „Friedricho vyninės“ kolektyvas  išrinko kelias šio kilnaus alkoholinio gėrimo rūšis,  kurias gurmanai vertina itin palankiai.

5 geriausios arbatos rūšys: nuo “Puer” iki “Oolong” ‘13 04 11

Kalnuotose Kinijos provincijose prieš savaitę prasidėjo arbatos lapų derliaus nuėmimas.  Šio trumpo laikotarpio, lydimo mistinių ritualų ir apeigų,  laukiama ištisus metus. Tūkstantmečiais skaičiuojama kinų tradicija gerti arbatą tapo mados kultu visame pasaulyje – vis daugiau žmonių  renkasi tik elitines kiniškas arbatas,  gurmanai paiso pagrindinių arbatos gėrimo ceremonijos aspektų.

Kas yra „Fusion Cuisine“? ‘13 03 21

„Fjūžn“ virtuvė – madingas, bet ne naujas gastronominis reiškinys, kai vienoje lėkštėje maišomos skirtingų šalių kulinarinės tradicijos, derinami iš pirmo žvilgsnio nesuderinami maisto produktai.  Tokiu būdu sukuriami iš esmės nauji autoriniai patiekalai. Pasaulinis „Fusion Cuisine“ centras – Azija, o pati kryptis dažnai vadinama tiesiog pasaulinės kulinarijos filosofija.

Tipiški azijietiško „fusion“ pavyzdžiai – tai „Banh Mi“ (prancūziška bandelė su tradiciniu vietnamietišku įdaru), indų ir britų virtuvių mišinys – „Kedgeree“ (kedžeri“ (savotiškos keptų žuvų, virtų ryžių ir kario salotos), arba „Currywurst“ – vokiška kiaulienos dešrelė, patiekiama su amerikietišku pomidorų padažu, anglišku Vorčesterio padažu ir kario milteliais.

„Fusion“ klesti ir JAV, kur populiarūs tokie patiekalai kaip žydų virtuvei priskiriamas vištienos sultinys su riestainiu, itališka pica, angliškos gruzdintos bulvytės.  Tuo tarpu išskirtinė ir sudėtingiausia Amerikos kreolų virtuvė atsirado iš prancūzų, Karibų ir afrikiečių gastronominių tradicijų.  Pavyzdžiui,  „Etouffée“: ant klasikinio prancūziškos virtuvės miltų ir riebalų pagrindo patiekiamos Karibų jūroje pagautos krevetės, Kajeno pipirai.

Beje, pica taip pat atstovauja „fjūžn“ virtuvei, kai forma priklauso vienai kulinarinei tradicijai, o įdaras – kitai.  Todėl picos padas vienoje šalyje gali būti gardinamas krevetėmis tešloje, ryžiais, bulvėmis, makaronais, kitoje – ananasais ir kiviais ar net braškėmis.

„Fusion“ taip pat  gimsta šeimininkių virtuvėse. Svarbiausia  – nebijoti bandyti eksperimentų: įpilkite į sultinį sojų padažo, daržovių salotas pagardinkite Tabasko ar Vorčesterio padažu, troškinį paskaninkite imbierais ir ragaukite savo autorinį darbą. Kurkite ir fantazuokite į valias! Tuo tarpu  “Fusion Cuisine” pristatantys restoranai įprastai vadinami aukščiausio pilotažo maitinimo įstaigomis.

Vynas+”steikas”= pora kaip tvora ‘13 03 15

Klasikinė taisyklė byloja: baltas vynas geriausiai tinka prie žuvies patiekalų, raudonas – prie mėsos.  Idealu, kai vynas ne užgožia patiekalo skonio, o subtiliai jį papildo. Ypač svarbu atsižvelgti į teisingo vyno pasirinkimą prie mėsos kepsnių, vadinamųjų „steikų“.

Egzistuoja daugybė legendų, kaip, kur ir kada atsirado šis patiekalas. Bet kokiu atveju negalima „steiku“ vadinti  bet kurio ant grotelių  ar keptuvės paruošto mėsos gabalo.  Klaidinga „steikus“ vadinti ir tradiciniu amerikiečių patiekalu.

Remiantis istorija, didelius mėsos gabalus, keptus ant laužo, aukodavo dievams dar senovės Romoje. Antrąja „steikų“ gimtine vadinama Didžioji Britanija, kai „steiko“ aprašymas, tiksliau „Beefsteaks“  atsirado 1460 metais Baltiso Platinuso receptų knygoje.

“Steikai“ niekada nebuvo „masinio vartojimo“ patiekalu, nes jų paruošimas reikalauja tam tikrų sąlygų ir, žinoma – ypatingos atmosferos.  Todėl pirmasis Steiko klubas „Club-steak“,  įkurtas 1735 metais, vienijo žinomus aktorius, karališkosios šeimos narius.

XVIII-XIX a. „steiko“ ruošimo receptas pasiekė žemyną ir išpopuliarėjo Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Tuo metu atsirado įvairios kepsnių versijos: „Steak-filet“, „”Chateaubriand”, „Tournedos“, „Filet Mignon“ ir kt. Amerikoje „steikai“ tapo tradicinių, gryname ore organizuojamų „Barbeque party“ dalimi. O Japonija padovanojo pasauliui dar vieną ypatingą „steikų“ rūšių – iš išskirtinės veršienos rūšies gaminamą „Kobe steak“, kai gyvuliai girdomi alumi, kasdien masažuojamos jų nugaros.  

Trumpiau tariant, kepsniai, pagaminti iš skirtingų jautienos dalių ir ruoštų ant grotelių skirtingą laiką,  yra vis kitokio skonio. Vadinasi, kiekvienam „steikui“ tiks ir vis kitoks vynas. Renkantis idealiai tinkantį gastronominį duetą, reikia įvertinti vyno išlaikymą ir taninų kiekį jo sudėtyje. Pavyzdžiui, tokie minkšti ir švelnūs kepsniai kaip „Filet Mignon“ ar „Tenderloin Steak“  nederės prie šiukštesnio skonio taninų – privalomo raudonojo vyno skonio elementų.  Įprastai skanaujant vyną, taninų dėka burnoje gali būti jaučiamas švelnus, aksominis, sutraukiantis, tvirtas ir šiurkštus skonis. Kas kita – riebalų nestokojantys kepsniai „Rib Eye Steak“ ar „New York Steak“ – šiurkštesnio skonio raudonas vynas puikiai papildys šių kepsnių skonį. 

Prie „steikų“ su krauju labiausiai tinka švelnaus, aksominio skonio raudonas vynas,  prie vidutinio žalumo mėsos „Medium Rare“  tiks išlaikytas, sodraus skonio vynas, o skanaudami „Medium“ žalumo „steikus“ rinkitės  sultingus vynus su gėlių ir uogų aromatais. Su gerai iškepta mėsa („Well done“) labiausiai derės sudėtingo skonio sodrūs raudoni vynai.

Kulinarinės legendos: kas sukūrė Cezario salotas? ‘13 02 14

Garsusis Romos imperatorius Julijus Cezaris, amerikietis Cezaris Kardinis, Livijo Santinis ar Džakomas Džunijo – kuris iš šių vyrų yra tikrasis klasikinių salotų autorius?

Apie tai galima parašyti net romaną. O labiausiai tikrovę atitinkanti legenda byloja, kad salotų autorius – italas Cezaris Kardinis (Caesar Cardini), po I-ojo pasaulinio karo su broliu Aleksu emigravęs į JAV, o vėliau Tichuanos miestelyje Meksikoje atidaręs viešbutį ir restoraną „Caesar‘s Place“.

Kadangi tuo metu Amerikoje galiojo „sausas“ įstatymas, savaitgaliais tūkstančiai amerikiečių keliaudavo į pasienyje įsikūrusius Meksikos miestelius išgerti ir skaniai pavalgyti.

JAV Nepriklausomybės dieną, 1924 m.liepos 4-ąją „Caesar‘s Place“ restorane nebuvo laisvų vietų: tekila liejosi upėmis, maisto atsargos seko. Tada Kardinis ir sugalvojo salotas iš to, ką turėjo po ranka: romėniškų salotų lapų, virtų kiaušinių, parmezano, česnakų, alyvuogių aliejaus ir skrebučių (krutonų).

Restorano lankytojai, paragavę ekspromtu sukurtų „Šefo salotų“, buvo sužavėti jų skonio. Legenda byloja, kad netrukus restorane ėmė lankytis Holivudo žvaigždės, politikai ir turtuoliai – visi norėjo paragauti nuostabiųjų salotų.

Kokios gi sudėties salotas tąkart ragavo restorano lankytojai? Istoriniai šaltiniai byloja, kad Kardinis įtrynė lėkštę česnakais, išdėliojo ant jos salotų lapus, apšlakstė juos aliejumi, įmušė 60 sekundžių ypatingu būdu karštame vandenyje apvirtus kiaušinius, įbėrė tarkuotą sūrį, citrinų sultis, prieskonius ir krutonus, paruoštus alyvuogių aliejuje su česnakais.

Įdomiausia, kad jokių ančiuvių ar kitų sudėtinių dalių – pomidorų, vištienos, priskiriamų klasikiniam salotų receptui, nebuvo. Ančiuvai salotose atsirado vėliau, kai Cezario brolis Aleksas Kardinis 1926-1927 metais vaišino salotomis iš San Diego atvykusius lakūnus ir pavadino šią variaciją „Aviatoriaus salotomis“. Pats Cezaris šio eksperimento nevertino, nes buvo įsitikinęs, kad Vorčesterio padažo užtenka salotoms gardinti. Be to, jis tvirtai laikėsi pozicijos, kad salotos privalo būti ruošiamos tik su itališku alyvuogių aliejumi ir itališku parmezanu.


Ančiuvai salotų sudėtyje įsitvirtino Dianos Kenedi dėka: Cezaris su ja susitiko prieš savo mirtį ir papasakojo apie savo salotas. Būtent jos dėka susiformavo klaidinga nuomonė apie tai, kad klasikinėse Cezario salotose privalo būti ančiuviai.

Remiantis kita versija, salotų autorius yra Livijo Santinis, kuris tvirtino, kad būdamas 18 metų, dirbo C. Kardinio restorane ir paruošė minėtas salotas pagal savo motinos receptą. Kita legenda byloja, kad Cezario salotas 1903 m. sukūrė italų kulinaras iš Čikagos Džakomas Džunijo, kuriam priklausė mažytis restoranėlis „The New York Cafe“.

Nūdien Cezario vardas priskiriamas pačioms įvairiausioms salotų variacijoms, dažnai neturinčiomis nieko bendra su 1924 m. Tichuane sukurtu patiekalu ir priklausančiomis tik nuo jas ruošusių virėjų fantazijos.

“Friedricho pasažas” – daugiau nei vieta pavalgyti ‘12 11 12

Tradicija: pasažo lankytojams siūlomos ir vyno degustacijos.

Nepriekaištingą viešojo maitinimo paslaugų reputaciją susikūrę verslininkai galėtų patvirtinti, jog aukšto lygio virtuvės, malonios aplinkos, puikaus aptarnavimo sėkmingos veiklos prielaidoms nebepakanka.

Atsisakė šablonų

Klaipėdiečių ir miesto svečių traukos tašku tapęs “Friedricho pasažas” daugeliui taip pat jau reiškia daugiau nei vietą, kurioje galima numalšinti alkį ar troškulį. Prieš šešetą metų duris atvėrusi jauki oazė pelnytai laikoma vienu ryškiausiųjų, senąja miesto dvasia alsuojančių Klaipėdos simbolių.
“Friedricho pasažo” pardavimų ir rinkodaros vadovė Giedrė Maželytė pripažino, jog lankytojų palankumą teko pelnyti ne tik kantriu darbu. Į sėkmę vedė ir įstaigos filosofija – vengti įsigalėjusių standartų bei šablonų, būti lankstiems ir akimirksniu reaguoti į rinkos pokyčius.
Tad šiandien “Friedricho pasažas” gali pasiūlyti ne tik virtuvių įvairovę, bet ir platų papildomų paslaugų spektrą – pradedant nedidelių šeimyninių švenčių ir baigiant prašmatnių banketų ar išvažiuojamųjų pobūvių organizavimu.
“Banketo užsakovams galime pasiūlyti ne tik puikią vietą švęsti, bet ir drąsiausius lūkesčius atitiksiantį valgiaraštį. Mūsų virtuvės meistrai neapsiriboja tokiais kulinariniais šedevrais kaip krosnyje keptas paršelis”, – šypsosi G. Maželytė.

Ne riba – ir šimtai svečių

Pašnekovės pastebėjimu, furšetų ir banketų organizavimu paslauga noriai naudojasi ne tik įmonės, bet ir išskirtines šeimos šventes mėgstantys klaipėdiečiai: “Friedricho pasaže” populiaru švęsti kalėdinius ir naujamečius vakarėlius, vestuves, krikštynas, jubiliejus bei kitas svarbias progas. Čia įsikūrusiuose retoranuose bei bistro rengiami banketai iki 30, smuklėje – iki 40 žmonių. Furšeto metu aptarnaujama ir daugiau svečių.
Tiems, kurie svajoja apie išskirtines šventes – nepakartojamas vestuves ant jūros kranto, pageidauja pokylio su išskirtiniu aptarnavimu bei maistu, – “Friedricho pasažas” taip pat turi ką pasiūlyti. Net jei parinktoje vietoje tektų aptarnauti vakarėlį, kuriame dalyvaus 500 žmonių.
Būtent “Friedricho pasažo” komanda rūpinosi “Memelbrau” alaus gimtadienio švente, BMW šeimos ir vaikų dienomis, parduotuvės “Senamiesčio magija” atidarymu ir daugeliu kitų grandiozinių renginių.

Galimybės – beribės

“Užsakovams labai patogu, jog siūlydami išvažiuojamojo banketo paslaugą mes prisiimame visą atsakomybę už šventės organizavimą – nuo pasiūlymo, kaip geriau sustatyti stalus, iki įmantriausio valgiaraščio sudarymo, svečių aptarnavimo. Dirbame bet kuriuo laiku, bet kurioje vietoje”, – neribotas galimybes įvardijo G. Maželytė.
Nuolatiniai lankytojai jau spėjo įvertinti ir nuostabius “Friedricho pasažo” desertus. Kai kurie klientai prisipažįsta, jog būtent čia jie gardžiuojasi skaniausiu “Napoleono” tortu. Maža to, pasmaguriauti firminiais “Friedricho pasažo” saldėsiais galima ne tik vietoje. Patyrusios ir kūrybingos konditerės pasiruošusios iškepti bet kokį pageidaujamą skanėstą – ar tai būtų šventinis tortas, ar kitas proginis kepinys.
“Dar nebuvo, kad nebūtume sugebėję įgyvendinti pačių įmantriausių norų”, – patikino G. Maželytė.
Pasiteirauti dėl papildomų “Friedricho pasažo” paslaugų galima tel. (46) 41 10 76, informacija internete – www.pasazas.lt.

Šaltinis: dienraštis “Klaipėda”
Straipsnio autorius: Justė Labutytė