Kulinariai šedevrai su 2000 metų istorija

tortai1Šie kulinariniai šedevrai priskiriami patiekalams, kurių atsiradimo laikas tiksliai nėra žinomas. Istorikai ir lingvistikos specialistai mano, kad pirmieji tortai atsirado prieš du tūkstančius metų Italijoje, nes sąvoka „tortas“ italų kalboje reiškia turtingai išpuoštą, išskirtinį.

Taip pat gyvuoja versija, kad pirmieji tortai atsirado dar senovės Graikijoje, mat jos teritorijoje rasti piešiniais ir aplikacijomis dabinti pyragėliai, pagaminti iš trintų ir virtų grūdų.

Egzistuoja ir kitas manymas, kad tik Rytų šalyse, nuo senų laikų garsėjančiose savo saldumynais, galėjo atsirasti sudėtingi tortų, skatinusių išrankius gurmanus mėgautis jų skoniu, receptai.

Šios idėjos pasekėjai ištyrė, kad senovės kulinarai Rytuose desertus kūrė iš pieno, medaus ir sezamų. Savo forma šie gardėsiai taip pat labai panašėjo į tortus, kokius esame įpratę juos matyti.

tortai2Nūdien madų diktatore tortų rinkoje vadinama Prancūzija, diktavusi šių saldžių gardėsių serviravimo ir puošybos kryptis.

Kita vertus, klasikiniais vadinami tortai buvo sukurti ir Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Europos šalyse.

Pavyzdžiui, žinoma, kad dar XVII amžiuje Europoje per vestuves buvo kepami du tortai: vienas skirtas nuotaikai, antras – jaunajam. Tortai skyrėsi vienas nuo kito viena „sudėtine“ dalimi: nuotaikos torte būdavo užkepamas stiklinis žiedas.

Manyta, kad ta viešnia, kuri atpjautame torto gabalėlyje ras žiedą, greičiausiai ištekės.

Nuotakos tortas būdavo dabintas baltos spalvos glajumi, jaunojo tortas kuriamas iš vaisių ir būtinai didesnio dydžio nei jaunosios. Jaunojo torto paskirtis – išdalinti svečiams, išvykstantiems namo, patogiai supakavus į baltas dėžutes, perrištas baltos arba sidabrinės spalvos kaspinėliais.

Anglijoje iki XVII amžiaus tortu vadintas kuklus kepinys, primenantis keksą, su cukruotais vaisiais ir daržovėmis bei riešutais. Daugiaaukščiai tortai, primenantys bažnyčių kupolus, išpopuliarėjo tik praėjus šimtmečiui.

Ilgainiui daugelis Europos šalių įnešė savo indelį į tortų istoriją.

tortai3

Nūdien vengrai didžiuojasi savo firminiu tortu „Esterhazy“. Prancūzai dievina atvirus vaisių tortus „Tarte Tatin“. Šveicarijoje šventinis stalas sunkiai įsivaizduojamas be morkų ir vyšnių torto, kuriam pikantiškumo suteikia vyšnių kauliukų branduoliai.

Švedija didžiuojasi obuolių ir oriniu tortais, Austrija – Linco tortu, Naujoji Zelandija – rusų balerinos Anos Pavlovos, atvykusios su gastrolėmis dar 1926 metais, sukurtu tortu „Pavlova“.

Keistoko torto galite paragauti atvykę į Ispaniją. Jis vadinasi „Tarta de Bellota“ ir pagamintas iš medaus, gilių ir biskvito. O štai itališkame torte „Riešutinis“ riešutų nerasite, nes jis kuriamas naudojamas baltas smulkintas pupeles.

Klasikinių tortų kategorijai priskiriamas XVII a. sukurtas legendinis „Napoleonas“: sluoksniuotas kepinys, perteptas kremu, populiarus Prancūzijoje ir Italijoje, Didžiojoje Britanijoje jis žinomas kaip „Vanilla Slice“.

Nors tarptautinė tortų diena „Cake Day“, minima liepos 20-ąją, jau praėjo, „Friedricho pasažo“ konditerės pasiruošusios sukurti šventinį kepinį pagal jūsų norus ir pageidavimus bet kokiai jums svarbiai progai. Maža to, artimiausiu metu atidarome konditerinį cechą, todėl pasiūlysime jums dar daugiau ir saldžiau. Daugiau informacijos rasite čia: http://www.pasazas.lt/sventiniu-tortu-pyragu-kepimas