Maisto kultas – nuo „karaliaus-saulės“ laikų

‘14 05 21

franceEifelio bokštu tarytum pritvirtinta prie Žemės paviršiaus Prancūzija daugelį amžių nesidalina gurmanų Mekos titulu su kitais.

„l‘Hexagone“ valstybė – „šešiakampis“, pagal savo sudėtį panaši į sudėtingą patiekalą: 27 regionai padalinti į 101 departamentą, šie – į 324 apskritis ir 4 039 kantonus. O kur dar 36 682 komunos. Ir kiekvienam regionui būdingas savitas maisto ruošimo stilius bei tradicijos.

Pavyzdžiui, keliaujant iš šiaurės į pietus, galima aiškiai pastebėti, kaip keičiasi vietinių gyventojų skonis: iš pradžių ragausite patiekalų, pagamintų ant sviesto, po to – su grietine, kiaulių taukais, galop – su alyvuogių aliejumi.

Prancūzų virtuvės šedevrų istorija skaičiuoja 7 gyvavimo amžius. Juk vienos pirmųjų pasaulyje kulinarinių knygų autoriumi XIV a. pabaigoje tapo asmeninis karaliaus Karolio V virėjas Gijomas Tirelis.

karalius saulePrancūzijos karaliai ir dvarininkai itin kruopščiai rinkosi, ką dėti į burną ir pavertė maisto ruošimą ir valgymą tikru kultu. Pavyzdžiui, Liudvikas XIV, dar žinomas kaip „karalius-saulė“, įprastai pietų metu suvalgydavo pilnas keturių sriubų porcijas, visą fazaną, lėkštę salotų, gabalą avienos su padažu, du didelius gabalus kumpio, dešimtis pyragėlių ir visa tai užkąsdavo vaisiais.

O kartą, ligos pakirstas, daug valgantis šalies valdovas, pavalgė itin „kukliai“, apsiribojęs duonos gabalėliu, vištienos sriuba ir trimis keptais viščiukais.

„Karaliaus-saulės“ valdymo laikotarpiu itin išpopuliarėjo prie rūmų daržuose auginamos daržovės. Vienas didžiausių daržų su sodu buvo įrengtas Versalyje. Itin kruopščiai buvo prižiūrimas mėgstamiausių karaliaus žaliųjų žirnelių derlius.

france1Tiesa, kartais noras pasiekti kulinarinę tobulybę virsdavo absurdiškomis situacijomis. Kartą Vatelis, princo Konde virėjas, išgarsėjęs savo receptais, suvarė į save tris kartus špagą tik dėl to, kad nesulaukė karališkajam stalui užsakytų žuvų.

„Karaliaus-saulės“ valdymo laikotarpis ne veltui vadinamas aukštosios prancūzų virtuvės „aukso amžiumi“, kai valgymas virto puikiu šou – ant stalo buvo dedami gražūs indai, patiekalai nuolat keičiami, prie kiekvieno patiekalo derinama vyno rūšis.

Būtent nuo tų laikų visas pasaulis mėgaujasi tokiu gastronominiu palikimu kaip „Fua-gra“ paštetas su triufeliais, marcipanais, tartaletėmis, profitroliais, „gliase“ ir dražė. Itin populiarūs buvo neįprasti ingridientai ir originalūs maisto ruošos būdai. Pavyzdžiui, prancūzai iki šiol yra įsitikinę, kad žmogus, nė karto gyvenime neparagavęs aguročio žiedų, negali vadintis gurmanu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>