Užkandžiai su istorija

‘14 10 30

cips1Užkandžiai – tai patiekalai, kurie specialiai patiekiami prie įvairių alkoholinių gėrimų arba prieš pietus ar vakarienę. Žmonija per savo gyvavimo istoriją sukūrė daug įvairių užkandžių: šaltųjų ir karštųjų, iš daržovių ir mėsos, aštrių ir nelabai.

Tuo tarpu garsus rašytojas ir keliautojas Žiulis Vernas visada taip pat propagavo sveiką maistą bei gyvenimo būdą. Garsenybė itin vertino jūros gėrybių energetinę ir maistinę vertę, todėl buvo vienas tų, kuris išpopuliarino patiekalus su jūrų dumbliais. Jeigu skaitėte kapitono Nemo istorijas, tai šis literatūrinis herojus kasdien valgydavo jūrų kopūstus.

Norime papasakoti jums ir apie tam tikras kulinarines paslaptis, susijusias su užkandžių gaminimu: pavyzdžiui, jeigu norite tam tikrus produktus virti, juos būtina dėti tik į verdantį vandenį. Mat šaltame vandenyje yra fermentų, kurie naikina vitaminą C ir kitas svarbias maistines savybes.

cips3O kepinti daržoves ir pomidorus geriausia inde su storu dugnu, lėtai maišant medine lopetėle. Kepintos daržovės, lauro lapai, kvapnieji pipirai į verdamus patiekalus sudedami gaminimo pabaigoje.

Rudens ir žiemos sezonu itin populiarūs urbanistinėse visuomenėse šaltieji užkanžiai, tokie kaip vytintos, sūdytos žuvys, rauginti kopūstai, sūdyti grybai, varškė, spanguolės, mirkyti obuoliai – viskas, ką galima valgyti be papildomo apdorojimo.

O štai graikai senaisiais laikais salotas vadino „avartana“ – šis patiekalas buvo gaminamas iš granatų sėklų, česnakų, krapų, svogūnų laiškų. Jokie padažai nenaudoti.

cips4Tuo tarpu suvožtiniai, žinomi kaip „sendvičai“, atsirado jų autoriaus – lordo Džono Montegiu Sendvičo dėka. Būtent jis sugalvojo tokį greito užkandžio būdą, kad nereikėtų pakilti nuo lošimų stalo kazino.

Ispanams priklauso ištisa užkandžių tradicija, žinoma kaip „tapas“ ritualas, kai bet kuriuo paros metu Ispanijos kavinėse ir restoranuose prie alaus, vynų, stipresnių gėrimų patiekiami įvairūs lengvi užkandžiai. Viena iš legendų byloja, kad ši tradicija atsirado viename iš Sevilijos barų, kur lankytojui buvo paduodama hereso taurelė („tapar“), kurią barmenai uždengdavo kumpio gabalėliu.

Iš pradžių „tapas“ nuolatiniams baro lankytojams buvo dalinami nemokamai, vėliau, didinant užkandžių asortimentą, jie buvo apmokestinti.

cips5Kita versija – užkandžiu taurelės buvo uždengiamos siekiant taurų gėrimą apsaugoti nuo vabzdžių.

Nūdien populiariausi Ispanijoje užkandžiai – alyvuogės, sūriai, rūkytos dešrelės, įvairos salotos, jūrų gėrybės.

„Friedricho pasaže“ siūlome ragauti taip pat įvairių užkandžių: kalmarų žiedų, firminių marinuotų alyvuogių, žirnių prie alaus. O lapkritį vyksiančios jauno vyno šventės metu pasiūlysime daržovių užkandžių – morkų, burokėlių, salierų šaknų, ropių ir bulvių traškučių.

Daržovių užkandžiai – puikus pasirinkimas, kai susiduriama su lėto virškinimo simptomais: augalinės kilmės natūrali ląsteliena skatina žarnyno raumenų veiklą, spartina virškinimą, gerina medžiagų apykaitą, aprūpina žmogaus organizmą baltymais, druskomis, vandeniu.

cips2Rašytiniai šaltiniai byloja, kad daržovių traškučių atsiradimas susijęs su indėnais: vienas turtintas baltaodis dirbo pas indėnų kilmės šeimą. Kartą, ruošdamas pietus, jis neteisingai supjaustė bulves. Daržovės gabalėliai buvo pernelyg ploni ir netiko – toks buvo šeimininko verdiktas. Indėnas nusprendė sugadintas bulves ne išmesti, o skrudinti aliejuje. Ilgainiui bulvių traškučiai išpopuliarėjo visoje Amerikoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>