Virėjų karalius, arba virėjas – karaliams

‘15 09 07

virej1Garsus prancūzų virėjas ir kulinarinių istorijų kūrėjas Mari Antuanas Karemas – vienas iš aukštosios virtuvės pradininkų, kurio patiekalus ragavo Anglijos, Rusijos karaliai, bankininkas Rotšildas ir kiti.

Būtent M. A Karemo dėka prancūzų virtuvė keliems šimtmečiams į priekį tapo gero skonio ir mados sinonimu Europoje.
1784 metais gimęs prancūzas augo daugiavaikėje ir skurdžiai gyvenančioje šeimoje. Didžiosios prancūzų revoliucijos laikais 16-oji atžala, pradėjusi vos dar lankyti mokyklą, buvo paliktas likimo valiai.

Vieni šaltiniai teigia, kad tėvas nuvežė Karemą prie pagrindinių Paryžiaus vartų ir ten jį paliko, kitur minima, kad tėvai išsiuntė berniuką uždarbiauti. Gatvėmis slampinėjantį vaiką pamatė vienos užeigos šeimininkas, pasikvietęs pas save. Berniukas dirbo virtuvėje be atlygio – už maistą ir stogą virš galvos.

Sulaukęs 14-ojo gimtadienio, būsimoji legendinė garsenybė tapo garsaus konditerio Silveno Baji pagalbininku. Mažąjį Karemą žavėjo architektūra, visą savo laisvą laiką jis praleisdavo Nacionalinėje bibliotekoje, nagrinėdamas graviūras ir estampus.

virej2Lavindamas įgūdžius, Karemas ėmė kurti garsių pilių, bažnyčių, antikinių paminklų, piramidžių modelius. Tik jiems sukurti naudojo ne statybines medžiagas, o biskvitą, grietinėlę, cukatus ir plaktus baltymus. Konditerijos virtinose eksponuojami valgomi architektūriniai stebuklai traukė praeivių žvilgsnius ir didino pardavimus.

virej3Dvejus metus dirbdamas konditerijoje, Karemas sykiu lavino ir kitus savo kulinarinius gebėjimus ir laikas nuo laiko be priekaištų vykdė diplomato Šarlio Moriso de Taleirano – Perigoro užsakymus.

Kai pastarasis 1804 metais įsigijo prabangią užmiesčio rezidenciją „Château de Valençay“, diplomatinių priėmimų organizavimas patikėtas Karemui. Jis puikiai susitvarkė su užduotimi – sukurti valgiaraštį iš sezoninių produktų metams į priekį, ir kad nei vienas patiekalas nesikartotų.

virej41814 metais, kai rusų kariuomenė užėmė Paryžių, Taleirano rezidencijoje apsilankė Rusijos caras Aleksandras I. Sužavėtas prancūziškos virtuvės avangardiškais patiekalais, caras kvietė Karemą vykti į Rusiją, tačiau jis atsisakė. Po Napoleono žlugimo, Karemas išvyko į Londoną ir dirbo karališkosios virtuvės šefu. Po kelių metų Karemas grįžo į Prancūziją, o 1818 m. priėmė britų lordo Čarlzo Stiuarto kvietimą atvykti į Austriją.

Vienas didžiausių Karemo indėlių į kulinarijos vystymąsi – virėjai perėjo prie aiškių technologinių kortelių, kuriose buvo nurodyti naudojamų produktų kiekiai ir jų ruošimo laikas minutėmis. Be to, jo dėka paplito tradicija patiekti visus patiekalus vienu metu, jis sukūrė patiekalus, kai vienu metu naudojamos ir žuvys, ir mėsa, atnaujino garnyrus, atsisakęs Renesanso laikais populiariuosius paukštienos subproduktus. Karemas taip pat parašė penkių tomų veikalą „XIX amžiaus prancūzų virtuvės menas“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>