Lengvas, gaivus ir ypatingo skonio: desertas „Panna cotta“ ‘14 12 30

panakotaItališkai „Panna cotta“ reiškia „virtą grietinėlę“. Ne itin skaniai skamba, tiesa? Iš tikrųjų, bent kartą paragavus šio ypatingai švelnaus skonio deserto, norisi kartoti vėl ir vėl. Ypač, jeigu ragavote mūsų virtuvės šefo Simo Kažiniausko „Meridiano“ restorane patiekiamo gardėsio su griliažu.

Kulinarinės legendos: kas sukūrė Cezario salotas? ‘13 02 14

Garsusis Romos imperatorius Julijus Cezaris, amerikietis Cezaris Kardinis, Livijo Santinis ar Džakomas Džunijo – kuris iš šių vyrų yra tikrasis klasikinių salotų autorius?

Apie tai galima parašyti net romaną. O labiausiai tikrovę atitinkanti legenda byloja, kad salotų autorius – italas Cezaris Kardinis (Caesar Cardini), po I-ojo pasaulinio karo su broliu Aleksu emigravęs į JAV, o vėliau Tichuanos miestelyje Meksikoje atidaręs viešbutį ir restoraną „Caesar‘s Place“.

Kadangi tuo metu Amerikoje galiojo „sausas“ įstatymas, savaitgaliais tūkstančiai amerikiečių keliaudavo į pasienyje įsikūrusius Meksikos miestelius išgerti ir skaniai pavalgyti.

JAV Nepriklausomybės dieną, 1924 m.liepos 4-ąją „Caesar‘s Place“ restorane nebuvo laisvų vietų: tekila liejosi upėmis, maisto atsargos seko. Tada Kardinis ir sugalvojo salotas iš to, ką turėjo po ranka: romėniškų salotų lapų, virtų kiaušinių, parmezano, česnakų, alyvuogių aliejaus ir skrebučių (krutonų).

Restorano lankytojai, paragavę ekspromtu sukurtų „Šefo salotų“, buvo sužavėti jų skonio. Legenda byloja, kad netrukus restorane ėmė lankytis Holivudo žvaigždės, politikai ir turtuoliai – visi norėjo paragauti nuostabiųjų salotų.

Kokios gi sudėties salotas tąkart ragavo restorano lankytojai? Istoriniai šaltiniai byloja, kad Kardinis įtrynė lėkštę česnakais, išdėliojo ant jos salotų lapus, apšlakstė juos aliejumi, įmušė 60 sekundžių ypatingu būdu karštame vandenyje apvirtus kiaušinius, įbėrė tarkuotą sūrį, citrinų sultis, prieskonius ir krutonus, paruoštus alyvuogių aliejuje su česnakais.

Įdomiausia, kad jokių ančiuvių ar kitų sudėtinių dalių – pomidorų, vištienos, priskiriamų klasikiniam salotų receptui, nebuvo. Ančiuvai salotose atsirado vėliau, kai Cezario brolis Aleksas Kardinis 1926-1927 metais vaišino salotomis iš San Diego atvykusius lakūnus ir pavadino šią variaciją „Aviatoriaus salotomis“. Pats Cezaris šio eksperimento nevertino, nes buvo įsitikinęs, kad Vorčesterio padažo užtenka salotoms gardinti. Be to, jis tvirtai laikėsi pozicijos, kad salotos privalo būti ruošiamos tik su itališku alyvuogių aliejumi ir itališku parmezanu.


Ančiuvai salotų sudėtyje įsitvirtino Dianos Kenedi dėka: Cezaris su ja susitiko prieš savo mirtį ir papasakojo apie savo salotas. Būtent jos dėka susiformavo klaidinga nuomonė apie tai, kad klasikinėse Cezario salotose privalo būti ančiuviai.

Remiantis kita versija, salotų autorius yra Livijo Santinis, kuris tvirtino, kad būdamas 18 metų, dirbo C. Kardinio restorane ir paruošė minėtas salotas pagal savo motinos receptą. Kita legenda byloja, kad Cezario salotas 1903 m. sukūrė italų kulinaras iš Čikagos Džakomas Džunijo, kuriam priklausė mažytis restoranėlis „The New York Cafe“.

Nūdien Cezario vardas priskiriamas pačioms įvairiausioms salotų variacijoms, dažnai neturinčiomis nieko bendra su 1924 m. Tichuane sukurtu patiekalu ir priklausančiomis tik nuo jas ruošusių virėjų fantazijos.