Ugnies ir dūmų meistrų patirtis ‘14 09 18

mesaAntrą kartą Vilniuje vykstančiame atviro grilio čempionate dalyvaujanti „Friedricho pasažo“ virtuvės šefų „Friedricho kapitonai“ komanda – tikri ugnies ir dūmų meistrai. Gardžių, jų ruošiamų didkepsnių galite paragauti, užsukę į mūsų restoraną „Steakhouse“ Klaipėdoje, arba pasigaminti patiekalus ant grotelių patys.

Kaip iškepti tikrą argentinietišką didkepsnį ‘14 06 02

bendra steikasBirželio 21-ąją į argentinietišką vakarą visus kviečiančio restorano „Trapiche steakhouse“ virtuvės šefas dalinasi gastronominėmis paslaptimis, kaip iškepti tikrą argentinietišką didkepsnį.

Mėsos sezonui prasidėjus: kepsnių industrijos naujienos ‘14 04 16

mesa1Atrodytų, kad kepsniai – viena konservatyviausių gastronomijos šakų, kur karaliauja tradicijos ir patirtis. Nepaisant to, šiuolaikinės tendencijos pastebimos ir visame pasaulyje veikiančiuose restoranuose, siūlančiuose savo klientams ant grotelių paruoštą mėsą.

Titulas, skiriamas ne kiekvienam keptos mėsos gabalui ‘13 09 17

I-love-steak-57677788925Jeigu mėsa – vienas pagrindinių maisto produktų, kuriems žmonės teikė pirmenybę nuo gilios senovės, tai “steikas”, arba kaip pasakytų lietuvių kalbos puoselėtojai jautienos didkepsnis ar kepsnys – vienas populiariausių mėsos patiekalų.

Vynas+”steikas”= pora kaip tvora ‘13 03 15

Klasikinė taisyklė byloja: baltas vynas geriausiai tinka prie žuvies patiekalų, raudonas – prie mėsos.  Idealu, kai vynas ne užgožia patiekalo skonio, o subtiliai jį papildo. Ypač svarbu atsižvelgti į teisingo vyno pasirinkimą prie mėsos kepsnių, vadinamųjų „steikų“.

Egzistuoja daugybė legendų, kaip, kur ir kada atsirado šis patiekalas. Bet kokiu atveju negalima „steiku“ vadinti  bet kurio ant grotelių  ar keptuvės paruošto mėsos gabalo.  Klaidinga „steikus“ vadinti ir tradiciniu amerikiečių patiekalu.

Remiantis istorija, didelius mėsos gabalus, keptus ant laužo, aukodavo dievams dar senovės Romoje. Antrąja „steikų“ gimtine vadinama Didžioji Britanija, kai „steiko“ aprašymas, tiksliau „Beefsteaks“  atsirado 1460 metais Baltiso Platinuso receptų knygoje.

“Steikai“ niekada nebuvo „masinio vartojimo“ patiekalu, nes jų paruošimas reikalauja tam tikrų sąlygų ir, žinoma – ypatingos atmosferos.  Todėl pirmasis Steiko klubas „Club-steak“,  įkurtas 1735 metais, vienijo žinomus aktorius, karališkosios šeimos narius.

XVIII-XIX a. „steiko“ ruošimo receptas pasiekė žemyną ir išpopuliarėjo Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Tuo metu atsirado įvairios kepsnių versijos: „Steak-filet“, „”Chateaubriand”, „Tournedos“, „Filet Mignon“ ir kt. Amerikoje „steikai“ tapo tradicinių, gryname ore organizuojamų „Barbeque party“ dalimi. O Japonija padovanojo pasauliui dar vieną ypatingą „steikų“ rūšių – iš išskirtinės veršienos rūšies gaminamą „Kobe steak“, kai gyvuliai girdomi alumi, kasdien masažuojamos jų nugaros.  

Trumpiau tariant, kepsniai, pagaminti iš skirtingų jautienos dalių ir ruoštų ant grotelių skirtingą laiką,  yra vis kitokio skonio. Vadinasi, kiekvienam „steikui“ tiks ir vis kitoks vynas. Renkantis idealiai tinkantį gastronominį duetą, reikia įvertinti vyno išlaikymą ir taninų kiekį jo sudėtyje. Pavyzdžiui, tokie minkšti ir švelnūs kepsniai kaip „Filet Mignon“ ar „Tenderloin Steak“  nederės prie šiukštesnio skonio taninų – privalomo raudonojo vyno skonio elementų.  Įprastai skanaujant vyną, taninų dėka burnoje gali būti jaučiamas švelnus, aksominis, sutraukiantis, tvirtas ir šiurkštus skonis. Kas kita – riebalų nestokojantys kepsniai „Rib Eye Steak“ ar „New York Steak“ – šiurkštesnio skonio raudonas vynas puikiai papildys šių kepsnių skonį. 

Prie „steikų“ su krauju labiausiai tinka švelnaus, aksominio skonio raudonas vynas,  prie vidutinio žalumo mėsos „Medium Rare“  tiks išlaikytas, sodraus skonio vynas, o skanaudami „Medium“ žalumo „steikus“ rinkitės  sultingus vynus su gėlių ir uogų aromatais. Su gerai iškepta mėsa („Well done“) labiausiai derės sudėtingo skonio sodrūs raudoni vynai.

“Šildantis maistas”: ką valgyti per šalčius? ‘13 01 23

Kai už lango spaudžia šaltukas, visi žinome kaip sušilti gėrimų pagalba. Tačiau retas gali įvardinti „šildančius“ patiekalus. Žinoma, išskyrus karštą sultinį. Todėl „Friedricho pasažas“ siūlo susipažinti su didžiausią šildomąjį poveikį turinčių patiekalų valgiaraščiu ir skanauti jų pas mus. 

Remiantis senovės Rytų išminčiais, visi maisto produktai yra skirstomi į „šildančius“ ir “šaldančius”. Tokiu būdu kepta mėsa sušildo organizmą ne prasčiau nei degtinė. Kitas „šildantis“ produktas – moliūgas. Šildomąjį efektą sukelia ir kitos daržovės – šakniavaisiai, pupelės, baklažanai, pomidorai, kopūstai, alyvuogės. „Šildo“ ir daugelis vaisių, kruopų, grūdinių kultūrų, prieskoniai.

Gardi tešla, mėsos, pomidorų gabalėliai, prieskoniai – karšta patiekiama itališka lazanija ar pica puikiai tinka lietuviškai žiemai. Puikus pasirinkimas, jeigu visą dieną teko būti lauke, esant minusinei temperatūrai – aštri ir tiršta čili sriuba su daug įvairių prieskonių, mėsos faršu ir pupelėmis. Malonią šilumą, apgaubiančią visą kūną sukels ir tinkamai, su kiaulienos šonkauliukais – šviežiais ir rūkytais išvirta tiršta žirnių sriuba. Arba – tradicinis amerikiečių patiekalas – trinta moliūgų sriuba.

 Apie šildomąjį poveikį turinčią keptą mėsą jau užsiminėme pradžioje, pasitikslinsime, kad geriausia rinktis ant grotelių keptus „steikus“ – kepsnius. Šaltą žiemą verta skanauti ir riebios antienos, kurią taip mėgsta europiečiai. Lengvesnių patiekalų mėgėjams rekomenduojame išbandyti prie bet kurios rūšies vyno tinkančias burokėlių ir ožkos sūrio salotas.

 Desertui žiemą rinkitės ne tik saldžius, bet ir maistingus produktus. Pavyzdžiui, iš tirštos grietinėlės, kiaušinių  ir karamėlės sukurtą klasikinį prancūzišką „Creme Brulee“. Gerdami karštą arbatą gardinkite ją ne tik citrinos griežinėliu, bet ir šaukšteliu kabinkite apelsinų džemą. Nors apelsinų sultys ir kiti citrusiniai priskiriami prie „šaldančiųjų“ produktų, vis dėlto apelsinų džemas arba marmeladas ne tik aprūpina jus vitaminu C, bet ir šildo kūną bei sielą…

Skanaus!